Pirmasis pirmadienis sausio 6, 2009

Na gerai, visai ne pirmadienis. Bet skambėtų gražiai. Juolab kad labai norėjau parašyti dar vakar, t.y. pirmąjį šių metų pirmadienį, tik kad vis nepribėgau. Taigi pirmasis antradienis

Šie metai įsiveržė su permainom ir naujienom nieko nelaukdami. Bus matyti, kaip toliau jie dėliosis. Pati asmeniškai, kaip niekada dedu į juos daug vilčių. Ne dėl to, ką jie atneš, bet ką pati į juos įdėsiu. Metų gale bus įdomu pažiūrėti, kiek iš dabartinių įkvėpimų ir pasiryžimų būsiu įgyvendinusi.

Svoris ir sveikata. Turbūt vienas populiariausių Naujųjų Metų pasižadėjimų visame pasaulyje yra susiimti ir numesti svorio (na, gal greičiau visame Vakarų pasaulyje). Iš dalies prisidedu prie daugumos. Tik ‘pasižadu’ koncentruotis ne į svorį, o į sveiką gyvenimo būdą, ypač mytybą. Turiu tokį įtarimą, kad gruodį prasidėję mano sveikatos streikavimai gali būti iš dalies sukelti to, jogpaskutiniu metu truputį apsileidau ir valgiau, kas papuolė. Todėl mityboje trūko įvairovės ir reikiamų medžiagų. Tad nuo pat sausio 1-osios šiuo klausimu ėmiausi priemonių. Henrio padovanotą nediduką savaitinį kalendorių su įvairiausiais tapytais kačiukais paskyriau bent keletui dienų į priekį primesti, ką mudu valgysim. Nesu planavimo fanė, bet šioks toks pažiūrėjimas į priekį padeda išvengti situacijų, kai šaldytuvas pilnut pilnutėlis, o rimto maisto nėra ir galiausiai kelias dienas mintame vien užkandžiais. Kol kas šis reikalas einasi visai neprastai. Šiek tiek daugiau lapinių daržovių, reguliarios fizinės veiklos – ir turėtų būt visai neprasai.

Fotografija. Na, čia senas mano kirminiukas. Šeimoj tėtis fotografuoja maniakiškai, jaunesnioji sesuo atsilieka nedaug. Kažkaip automatiškai užleidau jiems šiuos dirvonus. Bet jau senai pamąstau, kad reiktų rimtesnio aparato ir šiek tiek daugiau laiko bei dėmesio skirti kadrų gaudymui. Su Henriu buvom beveik nusprendę investuoti į rimtesnį fotoaparatą prieš gerus metus. Bet eilinįkart suabejojom, ar mums jo reikia. Nusprendėm, kad tai tik vienas iš daugelio norų ir Paryžiun išvažiavom su savo paprastute ‘muiline’. Metams prabėgus aš vėl trypčioju prie tų pačių svarstymų ir šįsyk linkstu prie “taip, reikia”. Tik kad tiek mažai apie juos nusimanau!.. Labai trumpai pasidomėjus išryškėjo pora kandidatų: Canons eos 450D, kuris gąsdina savo kaina, ir Olympus E410, neturintis anti-shake sistemos. Jei kas turit kokių pasvarstymų dėl šių dviejų modelių arba galit pasiūlyt trečią, labai mielai prašom!

Scrapbooking. Čia mano naujas hobis, atrastas 2008-aisiais, ir kol kas labai mažai ištyrinėtas. Bet mėgstu fotografuoti, mėgstu vartyti senų nuotraukų albumus, mėgstu krapštytis su popieriumi, klijais, žirklėmis, tad nenuostabu, kad greit mane pakabino. Šiuo metu ruošiu didžiulį užsakymą fotofabrikui, kad turėčiau šūsnį atspausdintų pačiupinėjamų nuotraukų, ir toliau scrapbookinsiu.

Beje, jei kam kils minčių, kaip pavadinti šį užsiėmimą lietuviškai, siūlykit.

Mezgimas. Šitą reikalą mėgstu, bet vis nerandu jam laiko. O kadangi tas mūsų gyvenimas toks dvylypis – Airijoj esam tik laikinai, todėl daug mantos stengiamės neprisikaupti, bet tuo pačiu praleidžiam čia 99% laiko, tad panaudoti kitur esančius įrankius nėra kada – tai vat ir lieka daugelis mano hobių apleistų. Turiu tokią viltį šiais metais nors truputį paliesti virbalus.  Daug iliuzijų nepuoselėju, bet norėtųsi nors truputį nupūsti dulkes nuo seno pomėgio.

Taigi taip vat viešai apsinuoginusi ir išrodžiusi savo įkvėpimus bei pasiryžimus, tikiuosi 2009-iesiems baigiantis galėti padėti bent keletą pliusiukų šiame visai neilgame sąraše. Iš tiesų tai mane dominančių ir traukiančių dalykų sąrašas begalinis, bet, sako, tikslus reikia užsibrėžti realius. Tad, spėju, potraukį išmokti siūti mašina, gaminti skiautinius bei auginti daržoves teks palikti ateičiai. Gal 2010-iesiems?..